1. |
Primatų būrys
02:17
|
|||
Nuo pirmos letenos pastatymo ant žemės
Įsijungė seniausias naikinimo padargas.
Surinkome visus į save ne panašius,
Greitai juos nudėjom ar sugrūdom į narvus.
Mes primatų būrys,
Kurio nieks nesustabdys.
Primatų būrys,
Kurio nieks nesustabdys.
Primatų, kurie neprimato.
Prikūrę pasakų apie mus siejančias galybes,
Įrėminom save į susikurtas vertybes.
Su šypsenom veiduose viską deginam toliau,
Nes juk mūsų būriui bus nuo to tik tai geriau.
|
||||
2. |
Klysta visi
01:28
|
|||
Klystkeliais nubėgęs ir vėl iš naujo grįžęs
Tu žinai kur tavęs laukia, kas tave maitina.
Draugai tave supranta, badu nieks nemarina.
Visiems kartais pasitaiko panert į šūdų skylę.
Klysta visi ir tu toks esi,
Bičiuli, mano mielas.
Klysta visi ir tu tokia esi,
Drauge, mylima.
Bet jeigu tu ir vėl kartojies, tam pačiam šūde voliojies,
Greitai visiems nusibosta jausti tavo skonį.
Pramintas pyzduku ir neradęs vietos,
Ieškaisi naujų aukų – užteks vienam smirdėti.
|
||||
3. |
Karantinas
01:28
|
|||
Šeštas mėnuo jau kaip nelindau iš namų,
Šarabanai sukas, darosi labai baugu
Dėl visuomenės neurozės, kolektyvinės psichozės,
Vedančios prie kliedesingų sąsajų ieškojimo.
Zajebal tas karantinas,
Bet aš noriu likti gyvas!
Šeštas mėnuo jau kaip aš skersą dedu,
Pimpalas ant veido, dalinuosi maru.
Lankaus tik ten kur daug žmonių
Ir kai kosau, ir kai čiaudau kiekvienam į snukį taikau!
Pajebat tas karantinas,
Nebenoriu būti gyvas!
|
||||
4. |
Nevykėlių karta
01:54
|
|||
Jeigu kada nors per klaidą man gimtų sūnus, aš rodyčiau jam savo bukus tekstus.
Papasakočiau, kaip šikau į batą dėl to, kad galėjau tapti šauktinis, nors kažkas mano metų turėjo žūt dėl valstybės.
Nusivesčiau šalia medžio ant kurio būdamas devyniolikos metų ketinau pasikarti.
Aš ta nevykėlių karta,
Anksčiausiai būsiu užmiršta.
Sutrypta, pasmerkta,
Baisu kokia laukia kita.
Priminčiau kaip dvidešimtaisiais buvau didvyris klusniai sėdėdamas namuose ir nelįsdamas į viešumą be kaukės ant veido.
Liūdėčiau, nes PTSD man sukėlė urologo pirštas anuse, o ne mėnesiai praleisti apkasuose.
Pykčiau, jog kalio chlorido susileisti į veną būtų buvę taip klaikiai skaudėję.
Juokčiaus, nes išgyventi pavyko tik dėl to, jog buvau myžnius ir nevykėlis.
|
||||
5. |
Nx mums to reikia
01:36
|
|||
Tarp aibės institucijų, neatliekančių jų funkcijų,
Šimtų valstybės įstaigų, rimtos veiklos nevykdančių.
Butaforinių darbo vietų, giminėmis turtingų dėdžių,
Visi kaip vienas klykia – nieks neveiktų be valstybės
Niekas ir taip neveikia,
Nachui mums to reikia?
Erdvėje, kurioj mokslas ir menas priklauso nuo projekčiukų finansavimo
Beletristika bereikšmė ir betikslė kuriama, nes reikia įsisavint pinigus.
Reikia įsisavinti štai šiuos vat piniguUuUuUs
Kuo beprasmiškiau, tuo į tai žiūrima rimčiau.
Ir kuo beprasmiškiau, tuo į tai žiūrima rimčiau.
Ir visi kaip vienas klykia – nieks neveiktų be valstybės!
Visi kaip vienas klykia – nieks neveiktų be valstybės!
Niekas ir taip neveikia,
Nachui mums to reikia?
|
||||
6. |
Traukinys
01:39
|
|||
Traukinys šikančių nelaukia,
Todėl vagone purtausi kalaškę.
Atleisk, bičiuli, apsišikau –
Visai žarnyno nevaldau.
Išraudęs mindžikuoju vietoj,
Kedukai šlepsi baloje,
Maloni šilta srovelė
Tapo nepakeliama gėda.
Bandau visų atsiprašyti,
Pripažinti savo kaltę,
Iš keleivių šliaukų suprantu –
Teisintis jau per vėlu.
Vagonas greitai ištuštėja –
Labai jau šlykštu ir koktu.
Dabar galiu tik pasiguosti
Dunning-Kruger efektu.
Bet aš spėjau, į traukinį suspėjau!
Bet aš spėjau, viiiiskąąąą spėjau!
|
||||
7. |
Kiekviena diena – dešra
01:36
|
|||
Naktimis negaliu miegoti –
Už sienos groja kažkokia dešra.
Šiaip ne taip atsikėlus ryte,
Savijauta – visiška dešra.
Per dieną negaliu atsigauti,
Darbas – amžina dešra.
Grįžęs namo noriu vemti,
Laiptinėj smirda kažkokia dešra.
Kiekviena diena dešra,
Kiekviena diena dešra,
Kiekviena diena dešra,
Dešra, dešra, dešra, dešra!
Žinios visai nebestebina –
Kiekvieną dieną ta pati dešra.
Vėl studentų miestelyje
Kažkoks senis moja savo dešra.
Išvargus krentant į lovą
Galvoj vyksta kažkokia dešra,
Bet vistiek negalėčiau miegoti –
Už sienos groja ta pati dešra.
|
||||
8. |
Viskas bus gerai!
02:09
|
|||
Byra dantys, yra dantenos,
Slenka plaukai, lūžta kaulai,
Akys iš akiduobių krenta,
Kirmėlės šėlsta galvoj.
Stabligė sutraukė veidą,
Myžalai skiesti krauju,
Dar vėžys metastazavo,
Opos veriasi odoj.
– Viskas bus gerai!
– Dėkoju.
– Viskas bus gerai!
– Malonu.
– Viskas bus gerai!
– Kvatoju.
– Viskas bus gerai!
– Dvejoju.
Sifilis jau smegenyse,
Demencija ne už kalnų.
Ir dar prisidėjo skausmas
Sėklidėj mano susuktoj.
|
||||
9. |
Jokio gryno kraujo
01:36
|
|||
Labiausiai
Rėkia
Didžiausias urodas!
Nepaisant stebinčiojo norų būt teisiam, jaustis protingam
Liūtas mato zebrą pilką – vis palieka mums intrigą.
Tvirtas stotas, griežta kalba – tai tik tavo kamufliažas
Dengiantis nežinomybę, stumiantis į beprasmybę.
Jokio gryno kraujo,
Nereikia gryno oro,
Klaidinantys konceptai
Vainikuoja.
Gilią šaknį knisa kiaulė, kurios kol kas niekas negirdi.
Ji tikrai ne gryno kraujo, jai nereikia gryno oro.
Garsiausiai skamba tuščias puodas,
Labiausiai rėkia didžiausias urodas!
Grynakraujo zebro dryžiai klaidiną liūtą grynam ore,
Tokiu būdu vainikuoja tavo kovą už tvirtovę.
|
If you like Tureto Sindromas, you may also like:
Bandcamp Daily your guide to the world of Bandcamp